Eglė žalčių karalienė + nemokamas atvežimas! | knygos.lt

Aprašymas

Lietuvių tautosakos lobyno neįmanoma įsivaizduoti be šios savitos, būties pradų slaptimi dvelkiančios sakmės, kuri bene puikiausiai iš visų išlikusių senųjų poringių atspindi praamžį mūsų protėvių pasaulio rėdos suvokimą.

Leidinys savitas ir vertingas ne tik dėl užburiančio grožio kalbos bei nuostabių piešinių, ne tik dėl to, kad versdamas puslapį po puslapio skaitytojas mokysis gražiausių, skambiausių lietuviškų žodžių, bet ir dėl to, kad puikiai sutardamos ir pasakorė, ir dailininkė, abi išvien netikėtu kampu parodo Eglę – kas ji, kokia ji, kodėl būtent ją pasirinko žaltys ir ką iš tikro mena, ką mums byloja mįslingas jos paveikslas?

Liudmilos Petkevičiūtės paporinta ši, jau savaime nuostabi, sakmė įgyja dar didesnės vertės dėl nepaprastai skambios ir žaismingos kalbos, kuri, srovendama tam tikrais, per amžius nugludintais pagaviais sąskambiais, nejučia nuvilnija ir į dailininkės Silvijos Puodžiūnaitės piešinius, šitaip atskleisdama dar vieną leidinio tikslą – ne tik supažindinti vaikus su viena gražiausių lietuviškų pasakų, lavinti jų vaizduotę, bet ir aštrinti jų kalbinę klausą, nuovoką, turtinti žodyną, pratinti juos gražiai lietuviškai kalbėti.

Šio tikslo siekdamos ir pasakotoja, ir dailininkė padirbėjo taip nuoširdžiai, taip labai netingėdamos, kad gimė išties įstabus, ligi šiol nebūtas leidinys, neregėtai gausiai išpuoštas kruopščiais dailininkės piešiniais, kuriais gėrėdamasis skaitytojas sykiu tobulins savo tautiškumo pajautą, įsimins galybę puikių ir labai reikalingų lietuviškų žodžių, posakių, net mįslių.

Knygos kūrėjos turėjo ir dar vieną tikslą – kiek raiškiau ir aiškiau nubrėžti mįslingo Eglės paveikslo apybraižas. Kas ji, kokia ji, kodėl būtent ją pasirinko žaltys ir ką iš tikro mena, ką mums byloja praeities amžių ūkuose dūluojantis jos įvaizdis?

Knygos gale skaitytojas ras puikiąją S. Nėries poemą „Eglė žalčių karalienė“ ir išsamų „Žodį skaitytojui“.

Ši knyga – antrasis knygų virtinės „Sakmių gijos pynėm vijos“ leidinys. Pirmasis – Liudmilos Petkevičiūtės „Katės rūmas ir Perkūnas“, 2023.